V
Varis dalyvauja įvairių baltymų ir fermentų apykaitoje. Vienas iš tokių baltymų - kolagenas, vienas pagrindinių kremzlių, raiščių, sausgyslių, kaulų bei dantų komponentas. Veikdamas geležies apykaitą, daro įtaką hemoglobino sintezei, įeina į kai kurių oksidacinių fermentų sudėtį, dalyvauja melanino sintezėje, padeda pernešti geležį į kaulų čiulpus, būtinas reguliuojant ląstelių aprūpinimo deguonimi procesus, didina insulino aktyvuma, tokiu būdu padeda reguliuoti gliukozės kiekį kraujyje.
Trūkumo požymiai: išsivysto mažakraujystė.
Natūraliai vario randama: galvijų mėsoje ir daugiausia jo yra galvijų kepenyse, žirniuose, riešutuose, grikiuose, avižų kruopose, žuvyje, austrėse.
Vanadis (mikroelementas) - turintis įtakos angliavandenių apykaitai, širdies ir kraujagyslių reguliavimui.
Viduriavimas - virškinamojo trakto sutrikimo simptomas, neretai lygimas vėmimu ar temperatūra. Viduriavimai gali būti infekcinės ir neinfekcinės kilmės.
Neinfekcianiams viduriavimams nėra būdingas karščiavimas ir kiti infekcinių ligų intoksikacijos požymiai. Paprastai jie prasideda palengva ir tęsiasi daugiau kaip 14 dienų. Dažniausios priežastys: netaisyklingas maitinimasis, netinkamas maistas, naujų produktų vartojimas, taip pat karvės pieno arba gliuteno alergija. Neinfekcinį viduriavimą sukelti gali ir disacharidų ar monosacharidų stoka arba vartojant antibiotikus.
Infekcinius viduriavimus gali sukelti virusai, bakterijos, pirmuonys ar grybeliai, kurie į organizmą patenka dažniausiai oraliniu būdu - su išmatomis ar pro burną per rankas, daiktus. Infekcijas gali plėsti sukelėjų nešiotojai ar sergantieji. Taip pat užsikrėčiama per maistą, higienos taisyklių nesialaikymą, netinkamą maisto laikymą ar termišką apdorojimą. Užkrėstas gali būti šulinių ar kitas vanduo.
Infekcinių viduriavimų gydymas yra parenkamas pagal ligos sukelėją. Tam, kad žinoti, kaip elgtis viduriuojant, reiktų atkreipti dėmesį ir atpažinti galimą viduriavimo priežastį.
Įtartiame Roto virusą - jei infekcija prasidėjo žiemos sezonu, lydima karščiavimo, intesyvaus vėmimo, dažnas viduriavimas vandeningomis, be patologinių priemaišų išmatomis. Galimai net sloga, gerklės skaumas. Tokios infekcijos metu karščiavimas ir vėmimas tęsiasi kelias dienas, o viduriavimas 5-7. Norint patvirtinti diagnozę reiktų atlikti išmatų tyrimą, ieškant Roto viruso antigeno. Inkubacinis laikotarpis - 12-48 val.
Jei infekcija prasidėjo vasarą, eiga labai panaši į Roto viruso, bet tęsiasi ilgiau (10-14d.) Galima įtarti, jog tai Adeno viruso sukelta infekcija.
Reiktų žinoti, jog šie virusai yra atsparūs spiritiniams dezinfektantams, todėl juos galima naudoti kaip profilaktinę priemonę valant namus.
Įtariame salmoneliozę - jei suvalgius žalius kiaušinius, nepakankamai termiškai apdorotą paukštieną, rečiau - kitas mėsos rūšis ar pieno produktus, praėjus kelimos valandoms (6-13) – kelioms dienoms (5-7) atsiranda šleikštulys, pilvo skausmai, intensyvus vėmimas, karščiavimas, liežuvis apveltas, sausokas, viduriavimas gausiomis, vandeningomis, žaliomis, dvokiančiomis su gleivių, rečiau kraujo, priemaišomis išmatomis.
Įtariama šigeliozė (dizenterija) - infekcija prasideda ūmiai, 1-2 dienas karščiuojama, atsiranda kairės ir apatinės pilvo dalies diegliai, skausmingu noru tuštinitis, viduriavimas iš pradžių vandeningas, gausus, vėliau mažais kiekiais su gleivėmis, krauju, o vėliau ir su pūliais. Liga trunka 1-3 savaitę, kartais ir ilgiau. Užsikrečiama per užkrėstą vandenį, šiltai laikomą maistą, pieną, uogas, vaisius, nešvarias rankas. Užkratą perneša ir musė.
Įtariame kampilobaktriozę - jei infekcija prasidėjo viduriavimu, vėmimu, intesyviais pilvo skausmais, karščiavimu, raumenų ir sąnarių skausmais, bendru negalavimu, o po 3-4 ligos dienų vandeningose išmatose atsiranda gleivių ir kraujo - kuria užsikrėčiama valgant užkrėstą paukštieną, ar per kitus naminius gyvūnus kontaktiniu būdu.
Įtariame jersiniozę - jei infekcija prasidėjo šaltuoju metu laiku, po žalių daržovių, laikytų šaldytuvuose, rūsiuose, ar po nepakankamai termiškai apdorotų produktų atsiranda karščiavimas, vėmimas, pilvo skausmai, viduriavimas vandeningomis, su gleivėmis ir krauju išmatomis ir atsiranda bėrimas odoje.
Toksikozėms būdinga tai, kad bakterijos gamina nuodą. Pačiame produkte mikroorganizmų gali nebūti, arba jų yra labai nedaug.
Įtariame botulizmo toksikozę - jei inkubacinis periodas labai trumpas (kuo trumpesnis, tuo sunkesnė ligos eiga). Iš pradžių pasireiškia pykinimas, vėmimas, viduriavimas, silpnumas. Specifiniai požymiai – regos, kalbos, rijimo, kvėpavimo sutrikimai. Mirtis galima po 2-5 dienų. Susergama suvalgius namuose konservuotą maistą – grybus, daržoves, žuvį (89%). Negalima konservuoti klostinių grybų. Botulizmo bakterijos pagamins sporas, jei ilgai saugomi konservuoti produktai, temperatūra – 22-250C, maža druskos arba cukraus koncentracija,dar būdinga tai, kad nuodas pasiskirsto salelėmis, tad užsikrėsti gali tik tiek, kuriem papuolė produktas su sporomis.
Įtariame stafilokokinę infekciją jei - inkubacinis periodas 2-4(iki 6) val. klinika – pykinimas, vėmimas, pilvo skausmai, viduriavimas, normali arba subfebrili temperatūra. Pasireiškia suvalgius pieno produktų, pyragėlių, mišrainių, bulvių, manų ir kitose košėse.
Esant įtarimui, jog tai bakterinis viduriavimas patariama daryti išmatų pasėlį, jei įtariami virusai - atliekamas tyrimas testo principu. O kol gaunamas rezultatas gydymas daugiau empyrinis, principai:
Rehidracinis gydymas - atkurti ir palaikyti normalų organizmo skyčių tūrį ir sudėtį. Gydymas skiriant pagal dehidratacijos laipsnį. Jei ligonio būklė nėra sunki ir nebūtina kreiptis pas gydytojus, tuomet reikia pasirūpinti, kad gautų pakankamai skysčių, kurių praranda viduriuodamas. Šiam atvejui puikiai tinka pankolių, ramunėlių, mėlynių ar gervuogių lapelių arbatos. Darant arbatą reiktų į ją įdėti: apie 5g. gliukozės (arbatinis šaukštelis) ir žiupsnelį druskos. Skysčius svarbu duoti kuo mažesnėmis porcijomis, pradžiai po arbatinį šaukštelį, palaipsniui didinant kiekį.
Naudojami absorbentai (tokie kaip smecta), tam kad stiprintų žarnų gleivinės barjerą, ir abosrbuotų kenksmingas medžiagas. Vaistas vartojamas atitinkamai pagal amžių, kūdikiai - 1 pakelis per dieną, 1-2 metų vaikai - 2 pakeliais, vyresniems 2-3 pakeliai per dieną, jo turinį ištirpinant vandenyje ar skystame maiste. Po šių vaistų valandą nerekomenduojama naudoti kitų vaistų.
Probiotikai - saugus būdas viduriavimams gydyti. Tai gyvieji mikroorganizmai, padedantys sustiprinti žmogaus sveikatą. Preparatai vartojami prieš valgį ar valgant 1-2 savaites. Jei yra lėtinis negalavimas galima pratęsti ir iki kelių mėnesių.
Esant viduoriuojančiam ligoniui namie, labai svarbu laikytis asmens higienos. Visi šeimos nariai ir viduriuojantysis kiek įmanoma dažniau plauna rankas, dažnai dezinfekuojamas tuoletas, ranketos ir kiti paviršiai, kur liečiasi ligonis, nevalgoma iš tų pačių indų.
Trūkumo požymiai: išsivysto mažakraujystė.
Natūraliai vario randama: galvijų mėsoje ir daugiausia jo yra galvijų kepenyse, žirniuose, riešutuose, grikiuose, avižų kruopose, žuvyje, austrėse.
Vanadis (mikroelementas) - turintis įtakos angliavandenių apykaitai, širdies ir kraujagyslių reguliavimui.
Viduriavimas - virškinamojo trakto sutrikimo simptomas, neretai lygimas vėmimu ar temperatūra. Viduriavimai gali būti infekcinės ir neinfekcinės kilmės.
Neinfekcianiams viduriavimams nėra būdingas karščiavimas ir kiti infekcinių ligų intoksikacijos požymiai. Paprastai jie prasideda palengva ir tęsiasi daugiau kaip 14 dienų. Dažniausios priežastys: netaisyklingas maitinimasis, netinkamas maistas, naujų produktų vartojimas, taip pat karvės pieno arba gliuteno alergija. Neinfekcinį viduriavimą sukelti gali ir disacharidų ar monosacharidų stoka arba vartojant antibiotikus.
Infekcinius viduriavimus gali sukelti virusai, bakterijos, pirmuonys ar grybeliai, kurie į organizmą patenka dažniausiai oraliniu būdu - su išmatomis ar pro burną per rankas, daiktus. Infekcijas gali plėsti sukelėjų nešiotojai ar sergantieji. Taip pat užsikrėčiama per maistą, higienos taisyklių nesialaikymą, netinkamą maisto laikymą ar termišką apdorojimą. Užkrėstas gali būti šulinių ar kitas vanduo.
Infekcinių viduriavimų gydymas yra parenkamas pagal ligos sukelėją. Tam, kad žinoti, kaip elgtis viduriuojant, reiktų atkreipti dėmesį ir atpažinti galimą viduriavimo priežastį.
Įtartiame Roto virusą - jei infekcija prasidėjo žiemos sezonu, lydima karščiavimo, intesyvaus vėmimo, dažnas viduriavimas vandeningomis, be patologinių priemaišų išmatomis. Galimai net sloga, gerklės skaumas. Tokios infekcijos metu karščiavimas ir vėmimas tęsiasi kelias dienas, o viduriavimas 5-7. Norint patvirtinti diagnozę reiktų atlikti išmatų tyrimą, ieškant Roto viruso antigeno. Inkubacinis laikotarpis - 12-48 val.
Jei infekcija prasidėjo vasarą, eiga labai panaši į Roto viruso, bet tęsiasi ilgiau (10-14d.) Galima įtarti, jog tai Adeno viruso sukelta infekcija.
Reiktų žinoti, jog šie virusai yra atsparūs spiritiniams dezinfektantams, todėl juos galima naudoti kaip profilaktinę priemonę valant namus.
Įtariame salmoneliozę - jei suvalgius žalius kiaušinius, nepakankamai termiškai apdorotą paukštieną, rečiau - kitas mėsos rūšis ar pieno produktus, praėjus kelimos valandoms (6-13) – kelioms dienoms (5-7) atsiranda šleikštulys, pilvo skausmai, intensyvus vėmimas, karščiavimas, liežuvis apveltas, sausokas, viduriavimas gausiomis, vandeningomis, žaliomis, dvokiančiomis su gleivių, rečiau kraujo, priemaišomis išmatomis.
Įtariama šigeliozė (dizenterija) - infekcija prasideda ūmiai, 1-2 dienas karščiuojama, atsiranda kairės ir apatinės pilvo dalies diegliai, skausmingu noru tuštinitis, viduriavimas iš pradžių vandeningas, gausus, vėliau mažais kiekiais su gleivėmis, krauju, o vėliau ir su pūliais. Liga trunka 1-3 savaitę, kartais ir ilgiau. Užsikrečiama per užkrėstą vandenį, šiltai laikomą maistą, pieną, uogas, vaisius, nešvarias rankas. Užkratą perneša ir musė.
Įtariame kampilobaktriozę - jei infekcija prasidėjo viduriavimu, vėmimu, intesyviais pilvo skausmais, karščiavimu, raumenų ir sąnarių skausmais, bendru negalavimu, o po 3-4 ligos dienų vandeningose išmatose atsiranda gleivių ir kraujo - kuria užsikrėčiama valgant užkrėstą paukštieną, ar per kitus naminius gyvūnus kontaktiniu būdu.
Įtariame jersiniozę - jei infekcija prasidėjo šaltuoju metu laiku, po žalių daržovių, laikytų šaldytuvuose, rūsiuose, ar po nepakankamai termiškai apdorotų produktų atsiranda karščiavimas, vėmimas, pilvo skausmai, viduriavimas vandeningomis, su gleivėmis ir krauju išmatomis ir atsiranda bėrimas odoje.
Toksikozėms būdinga tai, kad bakterijos gamina nuodą. Pačiame produkte mikroorganizmų gali nebūti, arba jų yra labai nedaug.
Įtariame botulizmo toksikozę - jei inkubacinis periodas labai trumpas (kuo trumpesnis, tuo sunkesnė ligos eiga). Iš pradžių pasireiškia pykinimas, vėmimas, viduriavimas, silpnumas. Specifiniai požymiai – regos, kalbos, rijimo, kvėpavimo sutrikimai. Mirtis galima po 2-5 dienų. Susergama suvalgius namuose konservuotą maistą – grybus, daržoves, žuvį (89%). Negalima konservuoti klostinių grybų. Botulizmo bakterijos pagamins sporas, jei ilgai saugomi konservuoti produktai, temperatūra – 22-250C, maža druskos arba cukraus koncentracija,dar būdinga tai, kad nuodas pasiskirsto salelėmis, tad užsikrėsti gali tik tiek, kuriem papuolė produktas su sporomis.
Įtariame stafilokokinę infekciją jei - inkubacinis periodas 2-4(iki 6) val. klinika – pykinimas, vėmimas, pilvo skausmai, viduriavimas, normali arba subfebrili temperatūra. Pasireiškia suvalgius pieno produktų, pyragėlių, mišrainių, bulvių, manų ir kitose košėse.
Esant įtarimui, jog tai bakterinis viduriavimas patariama daryti išmatų pasėlį, jei įtariami virusai - atliekamas tyrimas testo principu. O kol gaunamas rezultatas gydymas daugiau empyrinis, principai:
Rehidracinis gydymas - atkurti ir palaikyti normalų organizmo skyčių tūrį ir sudėtį. Gydymas skiriant pagal dehidratacijos laipsnį. Jei ligonio būklė nėra sunki ir nebūtina kreiptis pas gydytojus, tuomet reikia pasirūpinti, kad gautų pakankamai skysčių, kurių praranda viduriuodamas. Šiam atvejui puikiai tinka pankolių, ramunėlių, mėlynių ar gervuogių lapelių arbatos. Darant arbatą reiktų į ją įdėti: apie 5g. gliukozės (arbatinis šaukštelis) ir žiupsnelį druskos. Skysčius svarbu duoti kuo mažesnėmis porcijomis, pradžiai po arbatinį šaukštelį, palaipsniui didinant kiekį.
Naudojami absorbentai (tokie kaip smecta), tam kad stiprintų žarnų gleivinės barjerą, ir abosrbuotų kenksmingas medžiagas. Vaistas vartojamas atitinkamai pagal amžių, kūdikiai - 1 pakelis per dieną, 1-2 metų vaikai - 2 pakeliais, vyresniems 2-3 pakeliai per dieną, jo turinį ištirpinant vandenyje ar skystame maiste. Po šių vaistų valandą nerekomenduojama naudoti kitų vaistų.
Probiotikai - saugus būdas viduriavimams gydyti. Tai gyvieji mikroorganizmai, padedantys sustiprinti žmogaus sveikatą. Preparatai vartojami prieš valgį ar valgant 1-2 savaites. Jei yra lėtinis negalavimas galima pratęsti ir iki kelių mėnesių.
Esant viduoriuojančiam ligoniui namie, labai svarbu laikytis asmens higienos. Visi šeimos nariai ir viduriuojantysis kiek įmanoma dažniau plauna rankas, dažnai dezinfekuojamas tuoletas, ranketos ir kiti paviršiai, kur liečiasi ligonis, nevalgoma iš tų pačių indų.
